Senasis lietuvių sapninkas

„...sapnas iš tikrųjų neša rimtą informaciją, kurią suprasti ir interpretuoti reikia labai individualiai.“ Nuo seniausių rašytinių šaltinių visuose tikėjimuose sapnams teikiama didelė reikšmė. Senovėje sapnai buvo laikomi Dievo ir dievų apreiškimais, todėl juos aiškindavo dvasininkai. Net Šventajame Rašte nemažai apie sapnus prirašyta. Daug gražių legendų, biblinių istorijų, padavimų susieta su sapnais. Sapnus aiškinantys žmonės labai gerbiami, jų būta visose bent kiek išsivysčiusiose kultūrose. Sapnus dažniausiai sudaro daug daiktų ar įvykių. Pirmiausia reikia pagalvoti, kas padarė didžiausią įspūdį, paskui prisiminti, ar tamsta pats dalyvavai įvykiuose, ar tik stebėtojas buvai. Tada – koks buvo svarbiausio daikto, reiškinio, įvykio ryšys su antraeiliais dalykais (natūralus, koks būna tikrovėje, ar nematytas, kokio tikrovėje nepasitaiko). Atkreipk dėmesį, kaip įvykiai klostėsi, kokius šalutinius garsus girdėjai, jausmus ar įspūdžius patyrei. Atsimink sapnuotų daiktų, reiškinių, įvykių eigą, kaip viskas siejosi, ar vyko be sąryšio, atkarpomis, kaip paprastai sapnuose atsitinka. Nuojauta ir sapno ryškumas padės atskirti, į ką sapnas norėjo atkreipti tamstos dėmesį. Mes tikime, kad vyresnio amžiaus žmonės, vartydami šį „Senąjį lietuvių sapnininką“, prisimins savo jaunystę. O jaunimui tebūnie tai kelionė į XX amžiaus pradžią.